Qixi festivalis atsirado Han dinastijos laikais. Remiantis istoriniais dokumentais, mažiausiai prieš tris ar keturis tūkstančius metų, žmonėms suprantant astronomiją ir atsiradus tekstilės technologijoms, buvo įrašų apie Altairą ir Vegą. Qixi festivalis taip pat kilo iš senovės žmonių laiko garbinimo. „Qi“ yra homofoniškas su „Qi“, o mėnuo ir diena yra „Qi“, o tai suteikia žmonėms laiko pojūtį. Senovės kinai saulę, mėnulį ir penkias vandens, ugnies, medžio, aukso ir žemės planetas vadino „Qi Yao“. Skaičius septyni liaudyje atsispindi laiko tarpsnyje, o „Qi Qi“ dažnai naudojamas kaip pabaiga skaičiuojant laiką. Senajame Pekine, atliekant daoistinę ceremoniją mirusiajam, ji dažnai laikoma baigta po „Qi Qi“. Dabartinės „savaitės“ skaičiavimas su „Qi Yao“ vis dar išlaikomas japonų kalba. „Qi“ yra homofoniškas su „Ji“, o „Qi Qi“ taip pat reiškia dvigubą Ji, kuri yra palanki diena. Taivane liepa vadinama „laimingu ir palankiu“ mėnesiu. Kadangi žodžio „Xi“ forma kursyviniame rašte yra kaip tęstinis „Qi Qi“, septyniasdešimt{10}7 metų amžiaus taip pat vadinama „Xi Shou“.
Septintoji Mėnulio kalendoriaus mėnesio diena, paprastai vadinama kinų Valentino diena, dar vadinama „Qiqiao festivaliu“ arba „Dukros diena“. Tai pati romantiškiausia Kinijos tradicinė šventė.
